Pagrindinis „Erasmus +“ projekto „Klimato kaitos paremtos mokymas“ tikslas yra patobulinti lektorių, dirbančių su 35 metų ir vyresniais žmonėmis, praktinius įgūdžius ir mokymo metodiką bei keisti požiūrį į klimato kaitos sampratą.

Kontekstas: Klimato pokyčius Europos Komisija laiko vienu didžiausių šiuolaikinio amžiaus iššūkių. Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijų įgyvendinimas yra ypač svarbus subnacionaliniu ir vietos lygiu. Ženklų vaidmenį vaidina ir vietos bei regionų valdžios institucijų pastangos. Mokymasis, savęs organizavimas ir lankstumas yra pagrindiniai komponentai, skatinantys realius pokyčius.

Tyrimai rodo, kad piliečiai neturi aiškaus supratimo, kokie veiksmai padeda kovoti su klimato kaita, o kurie ne. 2017 m. „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad europiečiams labai rūpi klimato pokyčiai, tačiau taip pat - egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp veiksmų ir supratimo, kurie konkretūs veiksmai yra susiję su kova su klimato kaita. 62 proc. ispanų, 48 proc. - lietuvių, 34 proc. Italijos 30 proc. Lenkijos, 20 proc. Rumunijos respondentų atsakė, kad per pastaruosius 6 mėnesius ėmėsi asmeninių veiksmų kovojant su klimato kaita. Tačiau pateikus konkrečius atliktų veiksmų pavyzdžius, rezultatai padidėja: Ispanijoje ir Italijoje iki 89 proc., Rumunijoje - 71 proc., Lietuvoje - 92 proc. Tai rodo, kad nėra aiškaus supratimo, kokie veiksmai padeda kovoti su klimato kaita, kokie ne. Ir tai kelia veiksmų tęstinumo ir jų tvarumo klausimą.

EIB klimato tyrimas (2018 m.) atskleidžia, kad pietų europiečiai yra ypač susirūpinę dėl klimato pokyčių padarinių ir mato, kad ji yra tiesioginė grėsmė. Jie taip pat mano, kad klimato kaitą daugiausia lemia žmogaus veikla. Priešingai, šiaurės europiečiai mažiau nerimauja dėl klimato pokyčių ir mažiau įsitikinę dėl žmogaus veiklos poveikio. Dėl šių skirtumų reikia nuodugnesnės analizės, bet taip pat būtina rasti naujų metodų, kuriuos vietos organizacijos naudoja visuomenės informavimui ir piliečių kasdieniame gyvenime pokyčiams skatinti.

Be bendro ES valstybių narių susitarimo ieškoti daugiau lėšų besivystančioms šalims - nėra galimybių pasiekti realių rezultatų, norint sustabdyti klimato pokyčius visame pasaulyje. ES lygiu gyventojų nuomonės dėl paramos gerokai skiriasi. 35% europiečių mano, kad jų šalys turėtų investuoti į pagalbą besivystančioms šalims kovoje su klimato kaita (Ispanija 46%, Italija 38%, Rumunija 37%, Lenkija 28%, Lietuva 19%), o 33% mano, kad kiekviena šalis turėtų individualiai spręsti šią problemą. Dar daugiau, vyresnės kartos atstovai labiau pasisako už vidaus investicijas. 24% apklaustų jaunimo, 32% 35–54 metų ir 38% apklaustų 55 metų ir vyresnių žmonių siūlo neinvestuoti į kitas šalis. Tai galima pakeisti daugiau dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis.

Projektu „CliCK on T“ ketinama panaudoti profesinio mokymo ir komunikacijos žinias ir patirtį, susijusią su rizikos suvokimu ir prevencija, pritaikant ir perkeliant šį požiūrį į švietimą ir mokymąsi klimato kaitos srityje.

Dalyviai: daugiau nei 30 dalyvių iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos (darbuotojai, mokytojai, lektoriai ir kiti) bus tiesiogiai įtraukti į projektą. Vietos lygiu projekte dalyvaus apie 100 dalyvių.

Veiklos aprašymas: Projekto metu bus kuriamos, išbandomos ir dalijamasi priemonėmis bei metodais, praturtinančiais kiekvieno dalyvio mokymo programas, siekiant padėti jiems skleisti kūrybingą ir novatorišką klimato kaitos kultūrą. Bus keičiamasi priemonėmis internetinėje platformoje, kurios gali padėti išmokti taikyti kūrybinį mąstymą ir ugdyti naujovių diegimo klimato kaitos srityje gebėjimus. Projektas sukurs nuolatinį tinklą kiekviename vietos kontekste, suburdamas įvairius veikėjus ir institucijas, kad sukurtų veiksmingą paramos mechanizmą tarp pagrindinių suinteresuotųjų šalių.

Metodika: Ugdymo metodai bus vykdomi remiantis neformaliojo švietimo principais, daugiausia naudojant patirtinį mokymąsi, kai dalyviai mokosi vieni iš kitų ir tyrinėja temas naudodamiesi diskusijomis ir konsultavimo veikla. Visais rezultatais bus dalijamasi interaktyvioje interneto platformoje per publikacijas ir studijų programas bei seminarus kiekviename vietos projekte.
Projekto metu bus plėtojama, išbandoma, pritaikoma ir įgyvendinama praktika, susijusi su:
- lektorių mokymosi ir mokymo metodika bei metodais, daugiausia dėmesio skiriant klimato pokyčiams;
- lyginamoji švietimo ir komunikacijos apie klimato pokyčius modelių ir metodų analizė;
- atviru ir strategišku jau prieinamą informaciją ir švietimo išteklių apie klimato pokyčius naudojimu;
- informavimo veikla tarp įvairių švietimo, mokymo ir aplinkos sektorių organizacijų.

Konkrečiau, projektas siūlys papildomą ir nuolatinę paramą labiau konsoliduotoms komunikacijos kampanijoms apie klimato pokyčius, gerindamas organizacijų, veikiančių švietimo ir mokymo srityse, gebėjimus.

Projektą įgyvendina: Fondazione Toscana Sostenibile Onlus, Federacion efa Galicia, Asociatia pro-expert, Centrum Edukacji i Badan Spolecznych, Socialinių investicijų valdymo centras.