Klimato kaitos žinios paremtos
mokymais
Pagrindinis „Erasmus +“ projekto „Klimato kaitos paremtos mokymas“
tikslas yra patobulinti lektorių, dirbančių su 35 metų ir vyresniais
žmonėmis, praktinius įgūdžius ir mokymo metodiką bei keisti požiūrį į
klimato kaitos sampratą.
Kontekstas: Klimato pokyčius Europos Komisija laiko vienu didžiausių
šiuolaikinio amžiaus iššūkių. Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie
jos strategijų įgyvendinimas yra ypač svarbus subnacionaliniu ir vietos
lygiu. Ženklų vaidmenį vaidina ir vietos bei regionų valdžios institucijų
pastangos. Mokymasis, savęs organizavimas ir lankstumas yra pagrindiniai
komponentai, skatinantys realius pokyčius.
Tyrimai rodo, kad piliečiai neturi aiškaus supratimo, kokie veiksmai
padeda kovoti su klimato kaita, o kurie ne. 2017 m. „Eurobarometro“
apklausos rezultatai rodo, kad europiečiams labai rūpi klimato pokyčiai,
tačiau taip pat - egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp veiksmų ir supratimo,
kurie konkretūs veiksmai yra susiję su kova su klimato kaita. 62 proc.
ispanų, 48 proc. - lietuvių, 34 proc. Italijos 30 proc. Lenkijos, 20 proc.
Rumunijos respondentų atsakė, kad per pastaruosius 6 mėnesius ėmėsi
asmeninių veiksmų kovojant su klimato kaita. Tačiau pateikus konkrečius
atliktų veiksmų pavyzdžius, rezultatai padidėja: Ispanijoje ir Italijoje iki
89 proc., Rumunijoje - 71 proc., Lietuvoje - 92 proc. Tai rodo, kad nėra
aiškaus supratimo, kokie veiksmai padeda kovoti su klimato kaita, kokie ne.
Ir tai kelia veiksmų tęstinumo ir jų tvarumo klausimą.
EIB klimato tyrimas (2018 m.) atskleidžia, kad pietų europiečiai yra ypač
susirūpinę dėl klimato pokyčių padarinių ir mato, kad ji yra tiesioginė
grėsmė. Jie taip pat mano, kad klimato kaitą daugiausia lemia žmogaus
veikla. Priešingai, šiaurės europiečiai mažiau nerimauja dėl klimato pokyčių
ir mažiau įsitikinę dėl žmogaus veiklos poveikio. Dėl šių skirtumų reikia
nuodugnesnės analizės, bet taip pat būtina rasti naujų metodų, kuriuos
vietos organizacijos naudoja visuomenės informavimui ir piliečių kasdieniame
gyvenime pokyčiams skatinti.
Be bendro ES valstybių narių susitarimo ieškoti daugiau lėšų
besivystančioms šalims - nėra galimybių pasiekti realių rezultatų, norint
sustabdyti klimato pokyčius visame pasaulyje. ES lygiu gyventojų nuomonės
dėl paramos gerokai skiriasi. 35% europiečių mano, kad jų šalys turėtų
investuoti į pagalbą besivystančioms šalims kovoje su klimato kaita
(Ispanija 46%, Italija 38%, Rumunija 37%, Lenkija 28%, Lietuva 19%), o 33%
mano, kad kiekviena šalis turėtų individualiai spręsti šią problemą. Dar
daugiau, vyresnės kartos atstovai labiau pasisako už vidaus investicijas.
24% apklaustų jaunimo, 32% 35–54 metų ir 38% apklaustų 55 metų ir vyresnių
žmonių siūlo neinvestuoti į kitas šalis. Tai galima pakeisti daugiau dirbant
su vyresnio amžiaus žmonėmis.
Projektu „CliCK on T“ ketinama panaudoti profesinio mokymo ir
komunikacijos žinias ir patirtį, susijusią su rizikos suvokimu ir
prevencija, pritaikant ir perkeliant šį požiūrį į švietimą ir mokymąsi
klimato kaitos srityje.
Dalyviai: daugiau nei 30 dalyvių iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos,
Lietuvos ir Rumunijos (darbuotojai, mokytojai, lektoriai ir kiti) bus
tiesiogiai įtraukti į projektą. Vietos lygiu projekte dalyvaus apie 100
dalyvių.
Veiklos aprašymas: Projekto metu bus kuriamos, išbandomos ir dalijamasi
priemonėmis bei metodais, praturtinančiais kiekvieno dalyvio mokymo
programas, siekiant padėti jiems skleisti kūrybingą ir novatorišką klimato
kaitos kultūrą. Bus keičiamasi priemonėmis internetinėje platformoje, kurios
gali padėti išmokti taikyti kūrybinį mąstymą ir ugdyti naujovių diegimo
klimato kaitos srityje gebėjimus. Projektas sukurs nuolatinį tinklą
kiekviename vietos kontekste, suburdamas įvairius veikėjus ir institucijas,
kad sukurtų veiksmingą paramos mechanizmą tarp pagrindinių suinteresuotųjų
šalių.
Metodika: Ugdymo metodai bus vykdomi remiantis neformaliojo švietimo
principais, daugiausia naudojant patirtinį mokymąsi, kai dalyviai mokosi
vieni iš kitų ir tyrinėja temas naudodamiesi diskusijomis ir konsultavimo
veikla. Visais rezultatais bus dalijamasi interaktyvioje interneto
platformoje per publikacijas ir studijų programas bei seminarus kiekviename
vietos projekte. Projekto metu bus plėtojama, išbandoma, pritaikoma ir
įgyvendinama praktika, susijusi su: - lektorių mokymosi ir mokymo
metodika bei metodais, daugiausia dėmesio skiriant klimato pokyčiams; -
lyginamoji švietimo ir komunikacijos apie klimato pokyčius modelių ir metodų
analizė; - atviru ir strategišku jau prieinamą informaciją ir švietimo
išteklių apie klimato pokyčius naudojimu; - informavimo veikla tarp
įvairių švietimo, mokymo ir aplinkos sektorių organizacijų.
Konkrečiau, projektas siūlys papildomą ir nuolatinę paramą labiau
konsoliduotoms komunikacijos kampanijoms apie klimato pokyčius, gerindamas
organizacijų, veikiančių švietimo ir mokymo srityse, gebėjimus.
Projektą įgyvendina: Fondazione Toscana Sostenibile Onlus, Federacion efa
Galicia, Asociatia pro-expert, Centrum Edukacji i Badan Spolecznych,
Socialinių investicijų valdymo centras.
|
|