|
Roots of
Food Tikrąsias maisto šaknis stengiasi atkasti jaunimas
Viena lietuvių liaudies patarlė byloja – jei šaknys išdžius, nei
medžio nei lapų nebus. Atrodo elementari lyg du kart du patarlė, savyje
slepia ne tik tiesioginę, tačiau ir perkeltinę prasmę. Jei pamiršime, nuo ko
viskas prasideda, prarasime ryšį su tuo kas svarbiausia...
Atgal į kaimą
„Maisto šaknys“ (angl. „Roots of food“) toks buvo savaitgalį Lietuvos
jaunimo sąjungos (LJS) ir Socialinių investicijų valdymo centro
(„Socinvest“) jau antrą kartą organizuotos tarptautinės stovyklos Širvintų
rajone pavadinimas. Pasak vieno iš stovyklos organizatorių, Lietuvos
valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, šia
stovykla buvo siekiama pademonstruoti miesto jaunimui, kokia neįkainojama
valstybės vertybė yra natūralus kaimas, kuris dabar nyksta dėl vykdomos
politikos klaidų. „Masinė migracija iš kaimo į miestus neprasidėjo
Lietuvoje. Tai globalus procesas, nulemtas didėjančios konkurencijos ir
žemės ūkio pramonėjimo. Šie procesai įgauna vis didesnį pagreitį visame
pasaulyje, tačiau pastaruoju metu Europos Sąjunga (ES) imasi vis didesnių
reformų šioje srityje. Keičiasi ES Bendroji žemės ūkio politika“, – teigė
T.Tomilinas. Pasak jo, atsiranda suvokimas, kad natūralaus kaimo, šeimos
ūkio naikinimas per žūtbūtinę konkurenciją kenkia giluminiams planetos
gyventojų ekologiniams interesams. „Didėja oro, vandens, dirvožemio
tarša, prastėja maisto kokybė, o miestai apauga skurdžiais migrantų iš kaimo
priemiesčiais“, – vykdomos politikos pasekmes vardijo vienas stovyklos
„Maisto šaknys“ organizatorių. T.Tomilino teigimu, yra tik viena išeitis iš
tokios besiklostančios situacijos – maisto ir žemės ūkio politika turi tapti
žalesnė ir ieškoti balanso tarp vartotojo ir kaimo gyventojo intereso.
Aktualios problemos
Tarptautinė stovykla „Maisto šaknys“ draugėn sujungė skirtingo amžiaus
jaunimą iš skirtingų Lietuvos miestų, tačiau vedamą bendro tikslo –
sužinoti, kaip ir iš kur atkeliauja maistas į šalies parduotuves, o
galiausiai ir ant mūsų visų stalų. Pažintis su natūraliu ūkiu, kuriame
buvo organizuojama stovykla, ir lektorių iš Lietuvos, Švedijos ir
Baltarusijos pateiktos medžiagos jaunus žmones privertė susimąstyti ir savęs
paklausti – kokia iš tiesų maisto kilmė? Ir ar tikrai mes žinome, kaip
užaugintą produkciją mes valgome? Ne vienas didelė maisto korporacija
naudoja įvairiausias chemines priemones, kuriomis siekia pagreitinti savo
produkcijos augimą ir kurios neretai teršia mūsų aplinką ir maistą.
Šokiruojančia patirtimi visiems stovyklos dalyviams tapo filmo
„Pig
business“ peržiūra, kuriame rodoma, kaip stambi JAV kiaulių auginimo
įmonė įsigali kaimyninėje Lenkijoje, nepaisant to, jog visose įmonės fermose
gyvuliai auginami nehumaniškumis sąlygomis, susidariusiomis atliekomis
teršiami vandens telkiniai, o greta fermų gyvenantys žmonės pradeda skųstis
sveikatos sutrikimais, tokios įmonės plečia savo veiklą neretai remiamos
politikų, esančių valdžioje. Dažniausiai tokio „milžino“ atsiradimas
priverčia bankrutuoti ne vieną nuo seno ūkininkaujantį žmogų, o „milžinų“
produkcija išstumia vietos gamintojų. Po filmo kilusiose diskusijose
buvo prisiminta ir stambios Danijos kiaulių augintojų įmonės invazija į
Lietuvą, kuri sukėlė nemenką visuomenės pasipriešinimą. Šiuo metu apie
70 proc. ES išmokų maisto pramonei, žemės ūkiui atitienka stambioms
korporacijoms. Tarp didžiausių paramos gavėjų yra tokie milžinai kaip
„Nestle“, „Kraft foods“ arba Anglijos karalienės ūkiai. „Šeimos ūkiai turi
konkuruoti „laisvoje rinkoje“ su tokiais milžinais. Tai nenormalu. Europa
turi atsisakyti keistų programų, kurios skatina masinį šeimos ūkių nykimą ir
pasitraukimą iš žemės ūkio veiklos ir Lietuva, sprendžiant šią
problemą, neturi būti vien pasyvi stebėtoja“, – įsitikinęs T.Tomilinas.
Lietuvos naudingasis išteklius
Anot stovyklos organizatorių, Lietuva vis dar yra viena žaliausių
valstybių, nes mūsų ūkiai nėra labai stambūs, o juose nenaudojama tiek daug
chemijos, be to, trečdalis šalies gyventojų vis dar gyvena tikrame kaime ir
gali pagaminti tikrą natūralų maistą. Tuo įsitikino ir stovyklos „Maisto
šaknys“ dalyviai, kurie buvo ne tik vartotojai, tačiau prisidėjo ir prie
produkcijos gamybos ar gavybos. Ne vienam teko pamelžti karvę, nukirpti avį,
nukirsti kopūsto galvą. Tai tapo ne tik įdomia pramoga, tačiau ir puikia
proga susimąstyti, kaip natūraliai ir nekenkiant gamtai ūkininkauti. Savo
žiniomis apie žemės ūkį su stovyklos dalyviais dalinosi Aleksandro
Stulginskio universiteto Agronomijos faktulteto dekanas Viktoras
Pranckietis, laivalaikio metu pats išbandęs jodinėjimą žirgu. Buvo
prisimintos ir natūrinio ūkio, gamtinės žemdirbystės idėjos, po truputį
besiskinančios kelią ir Lietuvoje. Įvertinta, kad vienintelis ir
svarbiausias Lietuvos naudingasis išteklius yra šalies žmonės ir gamta,
kurios negalima teršti ir žaloti. „Ne tušti plotai užsienio korporacijoms
(pavyzdžiui vadinamiesiems „danų kiaulynams“) yra mūsų šalies konkurencinis
pranašumas, o natūrali ir nesugadinta gamta, kuria mes galime grožėtis ir
kurį gali dauti mums “, – apibendrindamas teigė T.Tomilinas.
Pasibaigus stovyklai, kai kurie jos dalyviai internetu dalinosi su
organizatoriais savo mintimis apie renginio idėją. Daugeslis konstatavo, kad
maisto šaknų problema, labai „aktuali, nes žmonės atsiriboję nuo maisto
atsiradimo ir jiems būtina pažinti maisto atsiradimą, kad jie labiau
suprastų žemdirbystę ir pradėtų labiau gerbti ten dirbančius žmones. Kitiems
projekto idėja ir tema pasirodė aktuali mūsų laikams, nes dabar visuomenėje
vis labiau įsigali ekologinės idėjos, kurios ir prasideda būtent nuo maisto
ar požiūrio į jį. Kai žmonės bėga - lekia ir nežiūri ką dedasi į "skrandį“,
jaunimas turi praeiti visas gyvenimo suteiktas galimybes - tame tarpe
daugiau laiko praleisti turiningai gamtoje, tuo pačiu saugant gamtą bei jos
gerybes.
Dar viena „Maisto šaknų“
(„Roots of food“) tarptautinė stovykla bus organizuojama rugsėjo 14
– 18 dienomis. Joje organizatoriai žada paliesti dar daugiau aktualių temų
ir paraginti prisiminti, kur slypi visų mūsų šaknys.
Organizatoriai:
|

Koordinavimas: Socinvest
Vykdytojas: Lietuvos Jaunimo
Sąjunga
Finansavimas: NCM – Grants
Projekto paraiška fondui (Anglų k.)
Partneriai:
Senterpartiets
Studieforbund
Studieförbundet Vuxenskolan
LOF Belarus
Association for Life-Long Learning and Enlightenment
Projekto puslapis:
jaunimosajunga.lt/summercamp (informacija ruošiame)

|